Arba vasario 16-oji, arba kovo 11-oji.

Nekenčiu patriotinio patoso. Nekenčiu. Ir tai kas buvo šiemetinėje kovo 11-ają buvo baisu. Ir save laikau Lietuvos patriotu, bet tokius Lietuvos kokia yra šiandienos tiesiog nekenčiu. Lietuva yra tiesiog šlykšti. Na va prie mokyklos, dar vakar, buvo surengtas patriotinis vėjo malūnėlių šou, o šiandien tai jau šiukšlynas. Šiukšlių tai kas liko iš tų malūnėlių prigrūsta šiukšlių dėžė. Vėjas išnešiojo aplink. Vardan ko visa tai? Kam teršiama aplinka? Tam kad būtų zombinami mokiniai, ir dar jaunesnio amžiaus.

patriotinis patosas vaikams

Bet ne apie tai noriu parašyti, o apie lietuvišką šizofreniją švęsti ir vasario 16, ir kovo 11. Problema yra. Ir ta problema išties yra esminė. Ir tai ką surašysiu turėjo aprašyti ir pateikti pasiūlymą kaip išspręsti problemą Lietuvos intelektualai, bet jie tyli.

Ir problema yra tokia kad mes gi negalime švęsti dviejų nepriklausomybių. Nepriklausomybė tegali būti viena esamu laiku, nes kai nepriklausmybių yra net dvi metuose, pati nepriklausomybė yra nuvertinama. Ir kai sugrius Europos Sąjunga ir tas referendumas kurio aktyvumas buvo nupirktas už nuolaidą pigesniam alui ir skalbimo milteliams bus pasklelbtas (kodėl ir ne, yra tikimybė) negaliojančiu, taip išeina, kad bus dar viena nepriklausomybės diena. Kaip tada? Ką bus trečioji nepriklausomybės diena metuose?

Taip, Lietuvoje švenčiamos dvi neprikalusomybė dienos: vasario 16-oji ir kovo 11-oji. Be abejo aš visą istoriją žinau. Pirmoji data 1918 metų, antroji iš 1990 metų. Ne čia esmė. Esmė tame teigime kad 1990 metų kovo 11 dieną buvo atkurtas valstybingumas paskelbtas dar 1918 metų vasario 16 d. Na tokia mums teigiama mintis. Tebūnie, tarkim. Aš dabar nesiginčysiu su tuo. Be jokios abejones į tą pačią upę negalima įbristi du kartus, nes kai įbrisi antrą kartą vanduo jau bus kitas. Tad teiginiai girdi apie valstybės testinumą yra juridinė fikcija, o dar paprasčiau teisiog melas, bet tebūnie. Priimkime už gryną pinigą: 1990 metais buvo atkurtas valstybingumas ir Lietuva yra ta pti Lietuva kaip ir buvo nuo 1918 iki 1940. Bet kam tada švęsti? Aš puikiai atsimenu tą laikotarpį. Sąjūdžio delegatai dar 1989 metais, dar prieš rinkimus žadėjo kad sieks nepriklausomybės. Puiku, buvo išrinkti ir pažadą įvykdė. Čia tas pats ką žadėjo valstiečiai: kovosime prieš alkoholizmą, apribosime alkoholio pardavimo darbo laiką (įvykdė) ir įsteigsime alkoholio monopolio parduotuves kaip yra Skandinavijos šalyse (neįgyvendino pažado). Gi puiku kaip politikai įgyvendina pažadus. Na va Sąjūdis atkūrė tą pačią Lietuvą kuri savo nepriklausomybę paskelbė dar 1918 metais. Tai kam dar ta, antroji nepriklausomybės diena? Kam? Kam antrasis gimtadienis jei jau turime pirmąjį gimtadienį, ir jei dabartinė Lietuva yra ta pati 1918-40 metų Lietuva? Gi ta pati, kaip mums nuolat teigiama.

Ir va čia reikia apsipręsti, jei norime turėti normalią valstybę. Juk sutiksite valstybė yra normali jei joje nėra vidinio prieštaravimo jos pačios idėjiniame pasakojime. Kuri viena nepriklausomybė diena turėtų būti švenčiama? Vasario 16-oji, ar kovo 11-oji?

Žiūrint į šių metų, ir apskritai į pastarųjų 30 metų šventimo tradicijas akivaizdu, kad kovo 11 yra svarbesnė šventė. Na turbūt sutikste, tiek daug patriotinio patoso ir kaip šių metų kovo 11 dar nebuvo. Savaip natūralu, nes tai mūsų kartos, puikiai atsimenamas įvykis,  gi ir tie kovo 11 dienos signatarai, bent dauguma gyvi. Bet ar išties tai teisinga? Gi ne. Ir čia, labai rimtai rašau: juk jie nebūtų buvę vasario 16-os, tai nebūtų ir kovo 11-os. Juk gi kaip teigiama Lietuva yra ta pati Lietuva.

Vadinasi reikia vienos iš nepriklausomybės dienos atsisakyti, tiesiog nebešvęsti. Tegul būna eilinė darbo diena. Aš rimtai. Ir reikia atsisakyti kovo 11-osios. Juk politikai teįvykdė pažadą. Už tai ačiū. Tiesa, jie nežadėjo, kad taps valstybės išlaikomais rentininkais – už tai jūs, signatarai, beveik esu tikras, esate iškeikti ir prakeikti. Na išskyrus Rimvydą Valatką ir dar kažkelis, kurie principinigai atsisakė ir žemės sklypų, ir rentos, nes nenorėjo tapti naująja privilegijos aptekusia nomenklatūra. Tad kame problema? Turime vasario 16-ają ir to užtenka. Taip, reikia švesti tik vasario 16-ają, net puikia žinodamas, ką prieš ta surašiau ankstesniame įraše, kad niekas tą dieną iš principo ir neįvyko, kad realios valdžios Lietuvos Taryba iki 1918 metų galo taip ir neturėjo (ką turėjo Aukščiausioji Taryba nuo pat 1990 metų kovo 11). Reikia švesti tik vasario 16, net jei ir Liudas Mažylis nerado akto originalo (nerado, jis jus apmulkino!), ir net pati ta vasario 16  spaudoje buvo  paskelbta tik vasario 18. Tiesą rašant 1918 metų vasario 16-oji buvo išvis dar labiau efemerinė, dar labiau fikcinė nei kad galima įsivaizduoti. Juk net prie tokių aplinkybių vasario 16 diena yra pagrindas, gi Lietuva yra ta pati. Gi taip? Gi taip.

Dviejų gimtadienių negali būti. Arba pakeisti visą Lietuvos valstybės idėjinį pagrindą. Kol bus du gimtadieniai tol bus esminis prieštaravimas.

Tarp runkelių ir mužikų

Mečiau darbą. Kaip minėjau tai buvo sunkus fizinis darbas. Su darbais Šiauliuoe yra prastai. Na galvojau, gi visokie ekonomistai-demagogai taip aimanuoja, gi trūksta paprastų darbininkų. Jau tiek priruošta tų vadybininkų ir teisininkų (čia ne apie save), kad nebėra kur dėti. Pagalvojau, na pabandysiu, jei sunkiai dirbsiu, tai ir daug užsidirbsiu. Ir nieko panašaus nebuvo. Tėties pensija buvo didesnė nei mano atlyginimas. Ačiū, Tarybų valdžiai kuri suteikė mano tėčiui elektriko išsilavinimą ir pastatė gamyklas kuriuoje vienoje iš jų  dirbo mano tėtis, buvo 6 kategorijos (aukščiausios) elektrikas ir to pasekoje šiandien gauna neblogą pensiją!

Ir koks įdomus gyvenimo posūkis, aš dirbau tuo pagalbiniu darbininku baldų pramonės įmonėje, kuri įsikūrusi toje pačioje vietoje kur dirbo mano tėvas tarybiniais metais. Taigi turiu galimybę palyginti. Ta įmonė išlikusi, aišku kitas pavadinimas, tik naująjį korpusą pardavė, kuriame ir dirbau aš. Jei tarybinais laikais prie didelių įmonių būdavo valgyklos, net medicinos punktai,  nieko panašaus šiais laikais nėra. Pietums valgyti turėdavau atsinešti iš namų, ir sausas maistas taip pakyrėjo, kad buvo pats priblokštas suvokęs, kad ta koneveikiama Tarybų valdžia rūpindavo darbininkais organizuodama jimes maitinimą. Šachas ir matas, jums kurie gąsdinate ir meluojate o kaip baisu buvo gyventi “okupacijos laikais“. Laikotarpis 1956-1989 yra pats geriausias lietuvių tautos istorijoje. Ką da nors tai įrodysiu, jei bus ūpas.

Tačiau pagrindinės priežastys kodėl mečiau darbą, buvo tai kad pradėjau suvokti kad tampu mužiku ir runkeliu. Na, ne iškart. Tiesiog sunkiai atidirbus, ką darai namuose grįžęs apie 17:30-18:00?  Pavalgai ir sėdi prie televizoriaus, nes tikrai esi pavargęs. Suvokiau kad virstu zombiu prie televizoriaus. Tai būtų išties baisu, jei žiūrėčiau tik lietuviškus kanalus, laimei nuo 1998 metų žiūriu palydovinę tv. Ir lietuviška atmosfera mažai teveikia. Baisiausiai darbe buvo kolektyvas. Taip, nepabijosiu įvardindamas: runkeliai ir mužikai. Būčiau sociologas na tikrai daug pastebėjimų galima aprašyti. Suprantama nevisi darbuotojai runkeliai ir mužikai. Išskirčiau dvi iškart krentančias į akį grupes: tai 20-30 metų jau nepriklausomos Lietuvos vaikai. Kita grupė – 60-mečiai, kuriems iki pensijos liko porą metų.  Žmogus, kuris savotišku ramumu ir, matosi, gyvenimiška patirtimi man patiko sakėsi, kad jam liko iki pensijos pusantrų metų. Tad paskaičiuokite kelintų metų jis gimimo. Aš buvau kažkur per vidurį, tik jaunai atrodau, nelabai, manau, jie tesuprato.  Pagal 20-30-mečiusus aš gimęs “prie ruso“. Taip vienas ir pasakė paklausęs metų. Beje koks kvailas pasakymas iš kvailio (nes jis ir buvo tas kitas užsigeidęs prostitutės), visiškas istorijos neišmanymas, na ne jis sugalvojo, bet kas iš to.

Dvigubai juokinga, kad tas 20-30 metų jaunimas klausosi rusiškos muzikos. Nesupranta, bet klausosi. Tikrai. Darbo metu grodavo rusiškas popsas. “Alkogolička, alkogolička“ – iki šiol prisimenu. Rsusiško popso negaliu pakęsti.

Ir sakau, kad Lietuvai šansų nėra. Buvo išties šokiruotas kaip kalba, kokie požiūriai, kokie troškimai pas tą 20-30 metų jaunimą. Du, ieškojo kaip čia kur susirasti prostitučių. Nejuokauju. Vienas surado, davė telefoną kitam su kuriuo dirbau. Bendradarbis ir taip spuoguotas, gaila žmogaus infekcijų ieško. Nežinau kuo viskas baigėsi, gi išėjau. Gaila jo, nei koks keikūnas, kaip kiti; susitvarkytų veido odą, būtų elegantiškas jaunuolis, o troškimai patys šlykščiausi.

Rūko darbininkai (ir jaunimas) žiauriai. “Perekūras“ prasideda dar prieš pietų pertrauką. Šlykštu žiūrėti, kaip jaunimas rūko su tais diedais. Iš pažiūros sveiki rūko su tais kurie akivaizdžiai nėra sveiki. Man tai pasišlykštėtinai šlykštu. Dar ateina keli vadybinkai parūkyti, na ir pleškina rytais, prieš darbą, pirmoje pertraukėlej, po valgio, antroje pertraukėleje ir po darbo.  Nebūdavau pats pirmasis atėjęs į darbą, tad tekdavo spausti ranką  rytinio rūkymo dalyviams – visiems tiems prasirūkiusiems diedams… Fuuuu… Atėjęs į rūbinę nusiplaudavu ranką, nes taip būdavo šlykštu.

Įdomu buvo stebėti darbo kokybę. Tame skyriuje kur dirbau, pusė išties dirba kokybiškai, kita pusė na vienokį ar kitokį brokelį, bent minimalų išties gamina. Aišku yra kontrolė. Akivaizdus brokas nėra praleidžiamas. Bet brokelis, na toks nežymus, va toks kurį sunku pastebėti, į kurį reikia įsižiūrėti, taip, praleidžiamas. Nes priešingu atveju nuostolis. O užsakymai keliauja ir į tą Skandinavijos rinką.  Labai geras įspūdis bus apie Lietuvą. Ir taip dirba tas 20-30 metų jaunimas. Buvo  tame skyriuje ir vienas vyresnio amžiaus bet man bedirbant užsilenkė – gavo berods infarktą ar kažką panašaus. Rūkydavo kaip kaminas.

Piešiu viską juodos spalvomis? Mačiau tik juodą? Nes toks esu? Ne. Mačiau realybę. Iš teigiamybių ką galu pasakyti, tai supratau, kad pajutau susižavėjimą kokybiškai pagamintu produktu. Ir supratau Aušrą Maldeikienę. Kaip?  Prie ko čia ji? Ogi kartą Aušra Maldeikienė yra pasakiusi, kad jai patinka suplauti lėkštes po svečių apsilankymo, t.y. jai patinka mayti galutinį rezultatą pasiektą savo rankomis. Suprantu. Išties kiek ji yra kalbėjusi, kiek yra rašiusi, kiek laidų dalyvavusį apie Lietuvos ekonomiką  ir politiką ir niekas gi nepasikeitė, jokio rezultato nebuvo. O kai matai rezultatą – suplautas lėkštes – jauti pasigerėjimą savo darbu. Taip ir aš, viso labo, tikrai, ne pagrindinis darbuotojas mačiau viso produkto gaminimą ir suvokiau prie jo, bent minimaliai, prisidėjęs ir susižavėjau va tuo rezultatu.

Vasario 16-oji. Tpfu

Šiandiena. Sekmadienis. “Lietuva – Marijos žemė“,  gi! Ir dar vasario 16-oji. Akropolis. Dirba visos parduotuvės. Va taip Lietuva švenčia!

Ir dar sykį įsitikinau, eiliniam žmogui, Tarybų Sąjungoje buvo geriau. Taip, taip, aš per Vasario 16-ąją tai konstatuoju. Uuuuu… “Šventvagiška“. Tebūnie. Aš ne koks šizofreninis stalinistas, turiu omeny vėlesnį laikotarpį. Tai va, laikotarpyje 1956-1989 metų Tarybų Lietuvoje parduotuvės nedirbdavo sekmadieniais ir pirmadieniais. Pamenu, nes to laikotarpio pabaigoje gyvenau, ir buvau pakankamai tada sąmoningas. Nedirbo, faktas.

Aš neįsivaiduoju, kad dabartineje Lietuvoje šeima gali minėti nepriklausomybės dieną, nes pramonės kaip tokios Lietuvoje mažai beliko. Labai daug dirba paslaugų sektoriuje, net abu šeimos nariai. Ir šiandien, labai tikėtina, abu dirba. Gi laisvadienis, gi savininkai moka už patalpų nuomą prekybos centrams, tad gi reikia pinigus atgauti. Tad visi maisto, butinės technikos, šmotkių ir maisto įstaigos dirba. Gi kapitalizmas. Gi priešingu atveju savininkui – pajamų, ir iš to pelno netekimas.  Tad ir dirba.

Ir va čia Lietuva pralaimi, nes kai nėra šeimai kada susimąstyti kas per diena, tai ir neikas neusimąsto. Jau užaugo nauja tik per pinigų prizmę mąstanti karta. Cha-cha!

Ir nieko reikšmingo 1918 metų vasario 16-ąją neįvyko. Istoriją, visą istorinį kontekstą aš išmanau. Lietuvių istorikai apie tai nerašo. Niekieno nerinkti “Lietuvos Tarybos“ nariai paskelbė nepriklausomybę. Ir kas? Naivu tikėti, kad užtenka kažką paskelbti ir tai įvyksta. Gi ne. Antra, tie patys Tarybos nariai buvo paskelbę 1917 metų gruodžio 11 aktą kuriame Lietuvą susiejo su Vokietija. Aha, labai autoritetinga tapo ta taryba kai vieną dieną skelbia vieną, o kitą kartą – kitą. Trečia, realios valdžios “Lietuvos Taryba“ laikotarpyje nuo 1918 m. vasario 16 iki kažkur 1918 metų galo taip ir neturėjo. Beje amžininkai taip ir ją vertino, pas Petrą Klimą atsimiminuose puikiai aprašyta Tarybos virtualumas. Iki 1918 metų lapkričio 11 d. t.y. iki Compiègne paliaubų (ne Kompjeno! – nekenčiu adaptuotos vietovardžio formos, ją vartojantys yra beraščiai) nieko tas paskelbimas nereiškė. Reali valdžia buvo Vokietijos civilinės administracijos rankose, legitimumo prasme Lietuva tebuvo Rusijos dalis. Va tik po to, po paliaubų  ir prasideda formuotis Lietuvos valstybė ir tai labai pamažu. Va nuo kada ir reikia kalbėti apie Lietuvos Respublikos atsiradimo pradžią.

Ir Liudas Mažylis nerado vasario 16 akto orginalo. Jis (ir žurnaliūgos) jus visus apgavo. Įžūlumo viršūnė. Rado ranka rašytą nuorašą su vertimu (gi kopijavimo aparatų 1918 metais nebuvo) ir paskelbė jums, naivuoliams, štai originalas! Duokit man milijoną eurų!

Nešvenčiau ir nešvęsiu vasario 16. Niekas mane su ja nesieja. Gimiau Tarybų Lietuvoje, tėtis prie vokiečių karo metu, viena močiutė 1908 metais Amerikoje, kita 1915 metais. Pataroji kai 1990 kovo 11 dieną Lietuva paskelbė nepriklausomybę, mama apsilankė pas ją ir, mano močiūtė, jos mama, pasakė tai ką net aš buvo šokiruota, pagalvojau kad mano močiutė propagandos auka. Netgi taip. Klydau, atsipašau.  Ką pasakė? Ogi taip: “nenoriu tos smetoninės Lietuvos, gyvenau tada, žąsis ganiau“. Ji buvo teisi, aš nekartą buvo aptikęs iš tų žmonių kurie gyveno prie Smetonos, kad nieko gero toje tarpukario Lietuvoje nebuvo. Na, nebent jūsų protėvis buvote valdininkas, mokytojas ar kariuomenės elito atstovas, tada, taip, jiems išties buvo gerai. Eiliniai žmonės vargo. Gi ta emigracija į Pietų Amerikos šalis, ar ne pats geriausias liudijimas kad kažkas buvo blogai su ta tarpukario Lietuva? Gi akivaizdu.

Ir nedrįskite kaltinti manęs išdavyste. Kai jūs ryte krapštėte nosį, aš kėliau šiandien trispalvę. Bet švęsti ir minėti tai kas absurdiška negaliu. Ta prieštarauja blaiviam protui. Neįmanoma įlipti į tą pačią upę du kartus. Kai įlispime antrą kartą, gi vanduo jau bus ne tas į kurį įlipome pirmą kartą. Lietuva nepaisant to teigimo, kad ji yra ta pati tarpukario Lietuva, tokia nėra.

Pagalbinis darbininkas su aukštuoju išsilavinimu

Taip, tai aš. Šiuo metu. Pakeičiau darbo pobūdį. Todėl ilgą laiką nerašiau, nes darbe nusikalu iki to, kad nesinori prisėsti prie kompiuterio. Nėra jėgų. Kodėl dirbu tokį darbą? Yra trys priežastys. Pirma ir svarbiausia, Šiauliuose prastai su darbu. Kur ta atsigaunanti Lietuvos ekonomika – aš nesuprantu. Na, turbūt, tik Vilniuje ir Klaipėdoje, kitur Lietuvoje gyventojų ir toliau mažėja. Galite patys tuo įsitikinti, nueikite kad į Darbo biržos tinklalapį, oi atsiprašau dabar ši kontora vadinasi Užimtumo tarnybą (kokia reikšminga reforma!) ir pasirinkite regioną, Šiaulių miestą ir pasižiūrėkite kokie darbo pasiūlymai, interneto adresas būtų toks: http://www.ldb.lt/LDBPortal/Pages/ServicesForEmployees.aspx? Tad jei jūs neturite darbo patirties, viską ką galite rasti taip pagalbinio darbininko darbas, dažniausiai pamaininis nuo 6 valandos ryto iki 14 valandos, kitą savaitę nuo  ~15 iki 23 valandos, dažnai dar būna trečia naktinė pamaina. Tiesa, mano darbe pamainų nėra – todėl ir pasirinkau dirbti čia, kur nėra pamainų, bet darbas išties fiziškai sunkus.

Antra priežastis, kodėl pasirinkau darbą pagalbiniu darbininku, buvo ta kad norėjau apie patirti ir išbandyti tą žemiausią apmokamą ir vertinamą darbą. Taip sakant pažiūrėti iš vidaus kaip dirba ir išgyvena tie nekvalifikuoti darbuotojai. Kaip minėjau aš esu kairiųjų pažiūrų, galbūt net radikaliai kairiųjų. Na išties, toks ne itin artikuliuotas noras buvo.

Trečia priežastis: noriu patikrinti tą dabartinę liberalaus lietuviško kapitalizmo mitą, girdi, darbų Lietuvoje yra, tad jei pasiruošęs sunkiai dirbti, tai užsidirbsi kaip ir emigravęs į užsienį, nes tau gi nereikės mokėti už pragyvenimą užsienyje, kuris kaip žinia  užsienyje yra brangesnis. Tokią nesąmonę esu ne kartą girdėjęs, netgi iš tokio šūdo kaip signatarų klubo vienos veikėjos, kurie kaip žinia gyvena iš rentos ir postringauja koks rojus yra Lietuva.

Be abejo turint aukštąjį išsilaivinimą įsidarbinti žemesnės kvailifikacijos darbe yra, ko gero, net sudėtingiau. Reakcija iš darbdavio, tiksliau iš darbdavio įgaliotos atstovės t.y. personalo vadybininkės ar panašiai besivadininčios administratorės (taip, dirba pagrinde tokį darbą moterys) būna tikras nuoširdus nustebimas. Tuo įsitikinau. Tad šį kartą  savo isšlivainimą nuslėpiau! O taip! Tai ne melas nuslėpti savo išsilavinimą. Kapitalistai mus eksploatuoja, tuo įsitikinau, ką dar turiu iškloti ką baigęs kandidatuojant į pagalbinio darbininko poziciją? Špygą taukuotą jiems. Va taip su tokiu nusiteikimu pavyko įsidarbinti. Neįtikėtina! Tikrai neįtikėtina, kiek esu prisiklausęs viso to postmodernistinio mėšlo apie nusiteikimą, o čia, bac, ir pavyko. Nors prieš tai kiek kandidatuodavau, kur nuoširdžiai išvardindavu darbo patirtį – nepavykdavo.  Čia, dabar įsidarbinant, dar net sumelavau, kad esu dirbęs, su intencija, suprask, fizinio darbo nebijau, nes vienoje įmonėje man tiesiai pasakė: “jūs neturite gamybinio darbo patirties“. Ar bereikia įrodinėti kad tokie kad darbdaviai pareikalavę patirties yra šūdžiai? Inkščia kad nėra darbuotojų, o kai ateini įsidarbinti – jiems neįtinki.

Kokie įspūdžiai? Hm… na šiek tiek geresni nei tikėjaus, galbūt todėl kad pataikiau į skyrių kur mokamas ne minimumas, o mokama pagal valandinį tarifą arba mokama pagal išdirbį, tai gaunasi šiek tiek daugiau nei minimumas. Bet nieko panašaus kas patvirtintų, signatarų klubo kvaišos teiginius girdi Lietuvoje galima daug užsidirbti jei nebijosi sunkiai dirbti kaip kad dirbantys užsienyje. Šiek tiek daugiau nei minimumas ne iš tolo neprilygsta tam kas yra orus ir tapatus atlyginimui emigracijoje. Čia baldų pramonės įmonė. Pavadinimo nesakysiu, antra, kaip suprantu Šiauliuose už keletos tos pramonės šakų įmonių stovi tas pats savininkas ar savininkų grupė, tad maža ko, galbūt teks kitur dirbti. Nesinori užkirsti visų galimų vietų ateity dirbti. Visgi kuo įsitikinau: darbdaviai eksploatuoja darbuotojus. Tai atsispindi visur: nuo rūbinės, tualeto, pertraukų laiko , darbo salygų ir daugelio kitų smulkmenų. Pvz., ofiso planktonas pietauja 45 minutes, fizinį darbą dirbantys – 30 minučių ir dar gauni minimumą… Sakysite niekai? Nieko panašaus.  Viskas ir prasideda nuo smulkmenų.

taip, čia jau nemeluoju, darbo pozicijoje yra nurodyta, kad esu pagalbinis darbininkas

Galite drąsiai naudotis D-Link firmos maršrutizatoriais. Netgi rekomenduoju

Lietuvoje nauja isterija. Trumpa žurnaliūgų išpūsta esmė yra tokia:

“Aaaaaaa! Rusai šnipinėja ir tam naudoja D-Link maršrutizatorius, nes juose yra įdiegta Yandex DNS tarnyba! Aaaaa! Lietuva pavojuje!“

Štai įrodymai, padariau ekranų nuotraukas kaip įrodymus, praėjo per naujienų portalus. Galite patys susirasti ir įsitikinti.


Lrt.lt portale net oficialus asmuo, krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza pakomentavo. Cha! Štai ekrano nuotrauka:

"Krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza"

Krašto apsaugos viceministras, Edvinas Kerza, užsiima niektauzyste. Taip, formaliai tai ką rašo nėra melas, bet visomoje, koks yra straipsnio tikslas, kokia tarp eilučių siunčiama žinutė – tiesiog mulkina. Nes DNS serveriai na niekaip negali jūsų šnipinėti. Jie ne tam skirti. Na taip, teoriškai bet kas kas yra prijungta ar susiję su internetu, taip, teoriškai galės šnipinėti, net kenkti, bet yra kur kas paprastenių būdų tai daryti. Gerai, aš viską paaiškinsiu. Apibendrintai, kad eilinis žmogus suprastų, neklysdamas gylyn į sudėtingą kompiuterijos terminologiją.

DNS veikimo principas

DNS tarnybos veikimo principas. Šaltinis: https://computer.howstuffworks.com/dns.htm

DNS tai akronimas iš anglų kalbos Domain Name Server, galima išversti kaip Interneto (domenų) vardų serveris. Tai nuolat prie interneto prijungti, dirbantys 24 valandas per parą interneto serveriai (tai tokie galingi kompiuteriai), kurie žmonių užklausas, pavyzdžiui, lrytas.lt, išverčia į kompiuterių tinklams suprantamus skaitmeninius interneto adresus. Viskas. Tik tokia jų paskirtis. Juk būtų visiška beprotybė žmonėms įsiminti, pateiksiu pavyzdžius šių populiarių lietuviškų interneto naujienų portalų skaitmeninius adresus:

lrytas.lt – 35.201.121.69
delfi.lt – 192.234.200.113
diena.lt – 185.58.66.8
VSD įtakojamo 15min.lt – 185.11.24.12
tiesos.lt – 91.109.112.159
ekspertai.eu – 79.98.25.92

Galite pabandyti. Įveskite va bet kurį iš pateiktų skaičių, būtinai įveskite su tašku tarp skaičių jūsų interneto naršyklės adreso laukelyje ir patys įsitikinsite kur nukeliaujate. Tam kad nebūtų tokios kankynės įvedant 35.201.121.69 norint perskaityti Lietuvos ryto naujienas dar senų seniausiai, pačioje interneto aušroje, buvo sugalvota, kad skaitmeninius adresus pakeistų žmonėms lengviau įsimenami raidiniai adresai. Išsireiškimas raidiniai adresai, net netikslus, tiesiog tai pavadinimai, na o pavadinimus į kompiuteriams suprantamus skaičius verstų būtent šitie Domain Name Server t.y. DNS. Ir šitomis DNS tarnybomis jūs visada naudojotės jeigu to niekada iki šiol ir nežinojote. Nes kaip taisyklė DNS serverius turi kiekvienas ryšio tekėjas. Lietuvoje tai būtų Telia, Bitė, Cgates, Splius ir kitos kompanijos. Iš kieno gaunate interneto ryšį to ir DNS naudojate, tik jūs nesusimąstėte, nes tai automatiškai sokonfiguruojamas dalykas. Tiesa, labiau pažengę vartotojai (ar entuziastai) susikonfigūruoja savo interneto ryšį kad naudotų Google kompanijos DNS, su tikslu tam kad greičiau veiktų užklausos, nes Google tai didžiulis interneto gigantas kuris, turbūt, dažniau atnaujina visus interneto adresų duomenų bazes. Ilgai aiškinti kokie to privalumai ar trūkumai. Svarbu žinoti tik tiek, kad jūs galite pasikeisti savo interneto ryšio tiekėjo DNS į Google DNS. Po to kai DNS tarnyba jūsų kompiuteriui pranešė koks yra skaitmeninis jūsų norimo peržiūrėti tinklapio adresas, DNS tarnyba su jūsų kompiuteriu nebesąveikauja.

Tad nieko nuostabaus kad D-Link kompanija siūlo bevielio tinklo maršutizatorius kuriuose DNS atlieką kitas paieškos gigantas Yandex. Taip, jis populiarus Rusijoje, Turkijoje ir kitur. Ir kas iš to? Yandex – Nyderlanduose registruota įmonė, kaip kad Maksima. Ką patriotiniai durneliai nežinojote? Taip, Yandex yra laikoma, pabrėžiu neišmanėlių (o kaip kitaip pavadinti?) yra tik laikoma, vertinama, stereotipiškai priimama kaip  rusiško kapitalo įmonė.  Kas yra akcininkai iš kur jie – net nežinau, matau tik vieną rusiška pavardę Vladimir Ivanov ir tas valdo tik 3,22 % akcijų. Ir vėl klausiu kas iš to? Kur čia pavojus?

Tai kad Edvinas Kerza gąsdina girdi jei apsilankysite internetinio kazino ar pornografijos tinklapiuose (koks normalus žmogus ten lankosi?) ir tai bus žinoma rusams, tai kur čia pavojus? Kur pavojus klausiu? Kas iš to kad Rusijoje esantis vardų serveris žinos kad lankytojas kurio kompiuterio IP adresas (kiekvienas kompiuteris prisijungęs prie interneto gauną tam tikrą skaitmeninį adresą) toks ir toks užklausė DNS? Na ir saugos tą užklausą, ir kas? O ką ar jūsų interneto ryšio tiekėjas nesužinos kur jūs lankotes jei naudosite lietuviškus DNS? Dar lengviau sužinos! Gi būtent taip! Va čia ir man kilo abejones ar išties šitas gąsdinimas Rusija ir rusais nėra lietuviškų vėesdešnikų noras pasižiūrėti, o kur lietuviai naršo internete. Rimtai. Man negeras įtarimas. Tad va todėl ir rekomenduoju naudotis D-Link kompanijos maršrutizatoriaus. Parodykite isterikuojantiems vėesdešnikams ir žurnaliūgoms špygą! Parodykite špygą lietuviškai propagandai!

Aišku aš suprantu, ir žinau, jei nenaudojate VPN (ilgai aiškinti kas tai) tai jūsų, žmonės, naršymas internete, net nereikia DNS užklausos išklotinių, yra puikiai matomas interneto ryšio tiekėjams. Jei VSD užklausus kur ir kada toks ir toks naudotojas lankėsi, jūsų interneto ryšio tiekėjas jūsų lankytų interneto puslapių sąrašą VSD pateiks. DNS net nereikalingas.

“Na gerai“ – pasakys kas nors labiau išmanantis kaip veikia internetas: “bet DNS gi gali nukreiti į neteisingą adresą. Gi vietoj lrytas.lt, “blogas“ rusų DNS nukreips į lenta.ru ar, o siaube, į sputnik.lt“. Teoriškai įmanoma, bet su lygiai ta diena kai Yandex DNS tarnyba imtų klaidingai nukreipti interneto adresus Yandex ir baigtų savo verslą. Galiu drąsiai teigti: jūs greičiai pasigausite kompiuterinių virusų, jūsų kompiuteris bus nulaužtas, užkoduotas ir bus pareikalauta išpirkos jei lankysites kazino ir pornografijos tinklapiuose, nei kad pasigausite virusą naudodami Yandex DNS tarnybą su D-Link maršrutizatoriais.

Cha! Beveik neabejoju kad taip kažkam atsitiks. Koks nukvakęs didžiapatriotinis lietuviškas kvailys-pensininkas su trispalves lipduku krašto apsaugos viceministro ir kibernetinio saugumo centro žodžius supras taip: aha, aš neturiu D-Link maršrutizatoriaus… tad galiu drąsiai eiti į lošimo ir pornografijos puslapius. Ir bac! Virusai!

Tai ką surašiau turėjo padaryti lietuviai interneto technologijų specialistai, bet jie žalčiai tyli. Labai simptomatiška, kai išgirstu girdi Lietuva yra aukštųjų technologijų šalis, mane tai nežmoniškai užknisa, nes čia, Lietuvoje, Sodros arba Užimtumo tarnybos tinklapiai dažnai būna pakibę. Tpfu. Ir dar mulkintuojas viceministras.

Politinis šūdas veržiasi į Europarlamentą

Pamačiau vakar daugiabučio namo laiptinėje iškabintą Antano Guogos reklaminį plakatą ir jį nuplėšiau!

Buvo:

Antanas Guoga su LCP sąrašu

Tapo:

Antanas Guoga su LCP sąrašu

Turiu teisę! Čia privati teritorija, čia daugiabučio namo savininkams priklausantis kad ir bendro naudojimo objektas, bet tai vistiek to namo savininkams priklausiantis turtas, ant kurio sienų šitas liberalus kartiožnikas, kuilys ir perėjūnas klijuoja savo reklaminį mėšlą. Ir kai pamačiau tai taip sunervino kad nuplešiau, nes tokio primityvaus populizmo su Antano Guogos šūkiu: “Vienas už visus!“ dar niekada neteko matyti per pastaruosius 29 metus – jei ką, aš renku politinę agitaciją. Nuėjau dar į kitą laiptinę ir nuplešiau. Nes negaliu stebėti tokių primityvių sapalionių ir kaip toks primityviausias populizmas brukamas žmonėms. Bet kas dar užknisa tai Naglis Puteikis (tebūnie ne vien jis, bet ir partija), kuris tokį perėjūną priemė į Centro partijos sąrašo pirmą vietą. Viskas Nagli Puteiki, aš buvau jus linkęs gerbti, bet kai partija ir jos vadovas, t.y. Naglis Puteikis priima perbėgelį dar į pirmą sąrašo vietą, tai dugnas.  Politikai, jūs privalote suprasti kad rinkėjai politinių machinacijų nemėgsta. Neabejoju rinkėjai tai įvertins.

Antanas Guoga su LCP sąrašu

Neabejoju, kad atsiras ir balsuojančių už Antaną Guogą. Na taip, jaunimėlio kuris naiviai tikisi prasigyventi lošiant kortomis tikrai yra. Neabejoju guogos ir kiti kartiožnikai jiems yra idealas. Ką gi žinosime kiek Lietuvoje yra kvailių. Nes tik kvailiai gali balsuoti už centro partijos sąrašą kuriame pirmu numeriu eina Antanas Guoga.

Dizenterija, jums!

Ir dar sykį įsitikinau, kapitalizmas yra šėtoniškas. Jame galima nusipirkti bet ką. Ir į žmones prie kapitalizmo yra nusispjauti. Svarbiau pinigai.

Kur tai matyta, kad 10 valandų higienos mokymo kursus tam kad gautum “Sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimą“ galima išeiti per 30 minučių! Aš nejuokauju, dešimties valandų higienos mokymo kursai kurie teoriškai ir turėtų trukti 10 valandų yra išeinami per pusę valandos, įskaičiuojant ir testo laiką! Ir atseit testo metu galima klausti koks teisingas atsakymas. Žmonės, juk tai absurdas! Žmogus atseit išklausęs, taip, vartoju žodį atseit nes tai nėra išklausymas, nes beveik nieko neprisimena. Tai mokymosi profanacija! Nenustebkite jei restoranuose pasigausite dizenteriją, aš neabejoju tokie atseit kursai yra masinis reiškinys.

Štai gauto pažymėjimo įrodymas. Užtušavau viską kas buvo įmanoma: kas gavo ir kas išdavė šį pažymėjimą. Taip pasielgiau, nes nenoriu kad žmonės turėtų dar sykį perlaikyti ir mokėti savo pinigus už atseit tokius mokymus. Suprantu ir įmonės savininkus organizuojančius tokius kursus ir išdavinėjančius tokius pažymėjimus – kone viskas Lietuvoje yra fikcija ir profanacija, tai kodėl jie, savininkai, negali viską atlikti lygiai taip pat atmestinai? Va ir todėl. Laikas – taip pat pinigai, piniagi abiejoms pusėms.

08102

Ką gi dar sykį konstatuoju, prie tarybų valdžios tokio absurdo nebuvo. Tada būtų išklausę visą teoriją nuo salmoneliozės iki trichineliozės, viską apie higieną, viską kaip tie parazitai ir bakterijos plinta ir kaip jų išvengti. Nesupratote, nežinote kodėl? Ogi todėl kad tarybinias metais higieninis švietimas buvo ideologijos dalis. N.B. Ir tai buvo gerai.

Tad įspėju, kad tie kurie šiais laikais yra baigę maisto tvarkymo mokymus nebūtinai ir žino kaip tvarkyti tą maistą. Žinokite.

Gitanas Nausėda – primityvus politinis fyfinas. Baisesnis už Grybauskaitę.

Atsiverčiau Gitano Nausėdos Facebook puslapį ir buvau priblokštas. Tokio primityvaus pijaro, tokio primityvaus jojimo ant patriotizmo arkliuko, nuoširdžiai, nesitikėjau. Ir dar su ligotu vaikučiu fotografuojasi. Kuo skiriasi nuo Grybauskaitės?

Nauseda_2019-04-15

Ir apsilankė pas politinius kalinius ir tremtinius. Tpfu. Nukvakusių senpirdų organizacija. Lietuvoje ką yra tremtinių? Gi nėra. Tai homo sovieticus sambūris, kurie tebegyvena Tarybų Sąjungos sudėtyje, nes, taip, jie arba jų tėvai buvo ištremti, bet tai akcentuoti turėjo logiką tik TSRS sudėtyje. Kartoju, toks organizacijos pavadinimas turėjo loginį pavadinimą tik esant Tarybų Sąjungos sudėtyje. Be abejo šita senpirdų organizacija tyli kai dabartinėje Lietuvoje politinių kalinių išties yra. Ką Algirdas Paleckis ne politinis kalinys? Kalinys. Juokinga kai šitas politinis fyfinas nesuvokia disonso kur lankosi.

Ne už Gitaną Nausėdą nebalsuosiu. Teks arba už Mazuronį arba už Andriukaitį. Žmonės, jūs ką norite dar 5 metų tokios parodomosios politikos kaip kad vykdė Grybauskaitė?

Sakysite smulkmenos, čia tik piaras? Nieko panašaus, tai jau yra politika. Gitanas Nausėda va taip ir supranta politiką. Jis pasirinko tokį amplua per rinkimų kampaniją, tokiu bus ir tapęs prezidentu.

Bumblauskas – paprasčiausiais neišmanėlis

Žiūriu ir nervina. Ir tai nacionalinės televizijos eteris. Įsiskaitykite: nacionalinės televizijos! Neišmanymo demonstracija. Šiandienos serija, vasario 26 diena, Alfredas Bumblauskas rėžia:

“Kazokai yra Lietuvos kūrinys”

Puiki iliustracija, kad tai neišmanėlis. Seniau man keldavo įtarimą, ne itin patikdavo kito istoriko Tomo Baranausko kritika Alfredo Bumblausko atžvilgiu, ir kaip nėra tik pavadinęs, na galvodavau pykdavo dėl to kad nukopino jo kursinį darbą – įvardinkime savo vardais: nuplagijavo, t.y. pavogė. Ką gi dabar akivaizdžiai matau, kad  Bumblauskas yra neišmanėlis ir dar priedo niektauza. Todėl kad kazokai ne Lietuvos kūrinys, ir net ne Vytauto. Kazokai ėmė rastis dar iki mongolų antpuolio 13 amžiuje kai Lietuvos prie Dniepro žemupio net nebuvo, tiesa jie dar savęs kazokais neįvardindavo, naudodavo sau brodniki terminą, bet savo užimama niša buvo tapatūs kazokams, tiesą rašant terminai tiek brodnik, tiek kazak yra tapatūs. Antrasis terminas perimtas jau iš totorių (negi teigsite kad lietuviai kalbėjo totoriškai?), ir reiškia tą patį ką ir brodnik terminas, t.y. bastūnas. Tai ką surašiau istorikui turėtų būti žinoma, bet Bumblauskas, taip išeina, to nežino. Bet jei nežino, tai kaip jis gali būti kompetetingu istoriku? Negali. Tad neišmanėlis.

Ir išvis visas šitas projektas “Nacionalinė ekspedicija” – propagandistinis mėšlas. Propagandistinis ukrainofilinis mėšlas. OK, čia ne vien Bumblausko kūrinys, bet apie tai vėliau.

Testas

Čia testas. Pabandysiu rašyti blogą. Tra-lia-lia. Tekstas pastorintas. Tekstas kursyvu. Citata:

To be or not to be.

Dhsdhfdj jksdjkdjfd jdkfjdkf kslakdlskdsl. Iliustracija:

DSC05526

Pabaiga.