Tai aš. Jau beveik metus. Dėl to ilgai ir nerašiau, nes kas realiai dirba tokiai zabovai kaip vesti blogą neturi laiko. Ne tai laiko, fizinių jėgų nėra. Ir taip gyvena žymi Lietuvos dalis. Gi Maxima yra didžiausias Lietuvos darbdavys, ir salės darbuotojai (ne vien maisto prekių) prekybcentriuose sudaro žymų darbuotojų skaičių.
Kaip minėjau Šiauliuose nėra darbo – apie darbą pamainomis, neverta net užsiminti, nes tai darbas vergams – tad teko ieškoti kitur. Kokie darbai vyrauja aš žinau. Tad įsidarbinau vienoje iš maisto prekių parduotuvių tinklų, tai ne Maxima (ei, čia yra raidė X, patriotiniai lietuviški debilai) ir ne ne Lidl, nors į šias parduotuves buvau siuntęs savo gyvenimo aprašymą, bet tai buvo seniau, visos įsidarbinimo strategijos nežinojau. Tuomet sąžiningai surašydau arba pasakodavau savo pilną karjerą, bet šį sykį pasielgiau protingiau, nurodžiau pagrąžintą gyvenimo aprašymą. Kas tai yra? Ogi vietoj to kad nurodyčiau esąs su aukštuoju išsilavinimu, nurodžiau kad turiu aukštesnįjį, na taip, jei jau turiu aukštąjį, pamaniau: esu baigęs darbo biržos kursus ir praėjęs praktiką, tai nemanau kad tai melas. Sekantį kartą besidarbinant, ko gero, nurodysiu kad esu su viduriniu išsilavinimu. Taip, va dabar aš žinau kaip dabar reikia pateikti save: visą savo darbinę patirtį rašyti yra kvaila. Nuoširdumas nėra reikalingas rašant CV. Nutylėkite kai ką, nutylėkite tai kas nereikalinga darbe į kurį kandidatuojate: nutylėjimas nėra melas. Kalba – auksas, tyla – sidabras. Rinkites sidabrinę tylą rašydami CV ir išbraukite tai kas yra neaktualu įsidarbinant į žemesnio profilio darbą. Tai mano patirtis.
Tai va darbas maisto prekių parduotuvėje galutinai mane padarė kairiųjų pažiūrų. Cha-cha, kapitalistas mane priėmė į darbą ir aš tapau kairiuoju. Tačiau net čia yra blogybė. Dirbdamas parduotuvėje aš pažinau, jus lietuviai (aš pats lietuvis, jei to dar neminėjau). Ir jūs lietuviai esate baisūs žmonės. Aš mačiau visus įmanomus pirkėjo tipažus: nuo vietinio pijoko geriančio kosmetinį spiritą (cha-cha, Veryga net nepagalvojo kad leidus alkoholį pardavinėti tik nuo 10 valandos, latrai pirks pakaitalus, kurie kvaišins dar labiau) iki verslininko-didmeninko, nuo kūdikio kurį tėvai atsivežė į parduotuvę siaučiant koronovirusinei pandemijai iki diedų ir babulencijų. Aš mačiau visą jūsų kvailumą, lietuviai, kai 2020 gruodžio 15 dieną uždarant nemaisto parduotuves jūs, bukapročiai, vis tiek plūdote į maisto prekių parduotuvių, kurių gi neuždarė ir neuždarys.
Tapau ne tik kairiuoju, bet ir žaliuoju. Ar kartą bent pagalvojote, o kur dingsta produktai kurių galiojimo laikas yra pasibaigęs? Arba, kur dingsta produktai kurių pakuotė yra pažeista, pvz., sudaužytos stiklinės pakuotės su maisto produktais? Atsakysiu: į bendrą šiukšlių krūvą! Nuo pasenusio alaus (su turiniu ir pakuote) iki buitinės chemijos keliauja į bendrą krūvą. Visa ta košė keliauja į bendrą konteinerį! Atliekų rūšiavimas Lietuvoje neveikia. Maisto prekių parduotuvės yra neabejotinai vieni iš didesnių teršėjų.
Tačiau net čia esmė. Teiginys, kad jei sunkiai dirbsi tai visada užsidirbsi neveikia. Atlyginimas į rankas 500 eurų, dabar 540 eurų, nemanau kad atitinka didelio uždarbio sąvoką. Klystu? Bet ar įmanoma išsilaikyti save ir šeimą jei toks atlyginimas? Kur tas laisvosios rinkos / kapitalizmo apologetų teorijos patvirtinimas: jei daug, sunkiai, kruopščiai, atsakingai dirbsi tai ir užsidirbsi ir prasigyvensi? Juk aš taip ir dirbu, net viršvalandžius už kuriuos niekas nemoka.
Ir salės darbuotojais gi dirba daugybė žmonių, kurie grįžta namo nusikalę ir išsekę.
Ir kovo 11 proga parašysiu štai ką: aš nekenčiu jūsų, seimūnai ir kovo 11 akto signatarai. Jūs, seimūnai, kurie sako, girdi, po 4 metų kadencijos Seime žmogus praranda profesinę kvalifikaciją todėl neišrinktiems seimūnams reikia įvestį rentą iki gyvos galvos (kai kuriems š*džiams ji jau yra). Neįtikėtinai įžūli prieš valdžios lovio prilindusių veltėdžių logika! Eikite į sales darbuotojus, lodoriai! Darbą perpratau aš, perprasite ir jūs!
blaivaus proto 