Mano spjūvis lietuviškiems cenzoriams į veidą

Tai va pinigėlių Ukrainai į specialią Ukrainos bankos sąskaitą nepervedžiau, per daug langelių kuriuos reikia užpildyti, o instrukcijos nėra. Tai mane nežmoniškai sunervino, buvau pasiruošęs paaukoti sunkiu darbu, prakaitu persunktu ir raumenų pertemptu salės darbuotojo darbu uždirbtus pinigus, o nepavyko. Tai va anksčiau nebuvo priežasties kodėl nepavykdavo atversti lenta.ru puslapį, bet prasidėjus karui, prisiminiau, gi Lietuvoje užblokavo. Koks absurdas! Įsidiegiau nemokamą VPN programą Psiphon (tariasi kaip Sifon, t.y. sifonas) ir ką jūs manote? Puikiausiai veikia, pasirenku Čekiją arba Suomiją ir laisvai skaitau rusiškus portalus. Taip, aš skaitau rusišku portalus ir tuo didžiuojus! Nes aš pats sugebu atsirinkti kur yra propaganda, o kur – ne.

Psiphone veikia. Šiuo atveju iš Suomijos lengvai pasiekiu rusiškus portalus

Kokia beprotybė yra blokuoti lenta.ru portalą! Juk tai liberalus portalas, taip Rusijos valdžios nurodymo karą Ukrainoje vadina “specialia karine operacija“ bet gi ir kiti Rusijos portalai taip vadina ir paaiškina kad taip vadiname, nes iš mūsų taip reikalaujama, taigi visas įtakojimo efektas prapuola, nes gi mes suprantame, kad taip nėra. Aha, lietuviai rusiškų portalų skaityti negali, o štai čekai ir suomiai gali. Idėjos autoriau sugalvoję blokuoti lietuviams rusiškus portalus (ne vien tik lenta.ru) laiko jus, lietuviai, bukapročiais negalinčias atsirinkti, bukapročiais kurie tipo perskaitę Rusijos propagandinį požiūrį kažkaip užsikrėsite. Cha-cha! Išties gi su tokiu mąstymu lietuviški valdžiažmogiai (tu, Šimonyte!), klerkai ir cenzoriai esate bukapročiai.

Taip, skaitau ir tuo didžiuojuos!

Tačiau grįžtu prie to, kad nepavykus pervesti pinigų į Ukrainą aš juos pervedžiau kitur! Kartoju, mane sunervino, tad būdamas pilnas ryžto nuveikti pozityvaus, aš pagalvojau: lietuviški valdžiažmogiai prisidengdami kova su Rusija įvedė cenzūrą, pažiūrėkime ką dabar rašo kai bandau atsiversti rusišką draudžiamą portalą:

Skrynšotas ką gaunu vietoj lenta.ru

Na skaitome ką demagogai prirašė: “Prieiga prie internetinio tinklapio yra blokuota policijos reikalavimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 290 „Dėl Viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarkos patvirtinimo“ nuostatomis, siekiant užkirsti kelią neskelbtinos informacijos sklaidai.“ Parazitai dar pasitelkė policiją, be abejo tai su dar vienos kvaišelės Bilotaitės žinia. policija priklauso Vidaus reikalų ministerija. Tai va, tai piktybiška demagogija, NES Lietuvos Respublikos konstitucijoje aiškia parašyta: “44 straipsnis. Masinės informacijos cenzūra draudžiama.“ VISKAS! Lietuvos valstybė negali cenzūruoti žiniasklaidos, tuo labiau užsienio žiniasklaidos. Tai dviguba demagogija, gi neabejoju Lietuvoje yra nors vienas mokantis persų kalbą, tai ko nedraudžiate Irano portalų? Ir mokančių arabų kalbą Lietuvoje yra, tai ko nedraudžiate radikalaus islamistų portalų? Tai triguba demagija, aha, pornografiniai užsienio portalai kur niekinami ir tyčiojamasi iš žmonių Lietuvoje yra pasiekiami, tačiau rusiškų informacinių portalų Lietuvoje skaityti negalima?!.. Juk tai absurdų absurdas! Dink lauk Šimonyte, dink Bilotaite! Kas čia per kvaišelių vyriausybė?! Dieve, kas per durniai ir veidmainiai valdžioje?

Tai va buvau taip nusiteikęs paaukoti geriems darbams, kad pinigėlius pervedžiau, kitur… ogi Vaidui Žemaičiui Lekstučiui ir Rūtai Janutienei! Tiksliau į VšĮ Mūsų TV ir VšĮ Nataiva sąskaitas. Pervedžiau į tiems ką jūs, lietuviški valdžiažmogiai, klerkai, propagandistai ir cenzoriai vadinate marginalais, nes man tai kovotojai už žodžio laisvę. Savo elgesiu tą žodžio laisvę skelbiantys. Ir pažadu aš paremsiu dar ir kitus, tai ką jūs, lietuviški valdžiažmogiai, klerkai, propagandistai ir cenzoriai vadinate marginalais.

Įrodymas Nr. 1
Įrodymas Nr. 2

Taip, nemeluoju.

Tokio absurdo net prie Brežnevo nebuvo!

Giminaitė gavo siuntą iš dukros, kuri gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose. Galima daugiau ir neberašyti, nes tas kas DABAR yra sudūręs su tai jau žino koks tai pragaras, bet kiti to nežino, tad aprašysiu.

Prisipažinsiu, aš nuo mažens, tiksliau tėvai, tarybiniais metais gaudavo siuntinių iš Amerikos, dar Brežnevo laikais. Paskutinį kartą siuntinį gavome 1995 metais. Būdavo pagrinde rūbai, amerikonai yra labai išlaidūs šopingo, vartotiškos kultūros žmonės (susimasčiau, kaip tokio way of life aš nekenčiu). Stebėdavaus, gaudavome praktiškai naujus rūbus, t.y. užsivilkdavo vieną kartą, nepatiko, meta lauk, mano atveju siunčia į Lietuvą giminėms. Tačiau svarbiausia ką noriu pabrėžti, kad niekados, niekadooos, NIE-KA-DOS neteko pildyti jokių deklaracijų kas per siunta, kiek vienetų ko prisiuntė, nei prie Brežnevo, nei prie Andropovo, nei prie Gorbačiovo, nei prie Prunskienės, nei prie Vagnorio, nei prie Abišalos, nei prei Lubio, nei prie Šleževičiaus, nei prie Stankevičiaus, nei vėl prie Vagnorio, nei prie Pakso, nei prie Kubiliaus, nei prie vėl prie Pakso, nei vėl prie Vagnoriaus, nei prie Brazausko, nei prei Kirkilo, nei vėl prie Kubiliaus, nei prie Butkevičiaus, nei prie Skvernelio. To dar betrūko, naudotus daiktus deklaruoti! Net nukvakusiam (gal ir toks nebuvo, bet dėl sunkios kalbėsenos tokį įspūdį palikdavo) Brežnevui sugalvoti tokią tvarką net nešovė į galvą.

Tai va, dabartinei Lietuvos valdžiai tai šovė į galvą. Gerai, gerai, aš žinau, tai Europos Sąjungos politika kuri nuo šių metų liepos 1 dienos panaikino PVM lengvatą siuntoms iš trečiųjų šalių. Apie tai buvo rašyta ne kartą, pvz.: Lietuvos paštas: net pusė iš trečiųjų šalių gautų siuntų laukia reakcijos iš gavėjų ar Mėnuo, kada už siuntas iš trečiųjų šalių reikia mokėti daugiau: Lietuvos paštas kritinių problemų nemato ir t.t. Galų gale susidūriau ir aš, nes kai 80 metų moteris priversta deklaruoti savo pačios dukros siunčiamus naudotus rūbus yra pasityčiojimas iš žmogaus. Taip, Lietuva oficialiai tyčiojais iš žmonių. Kaip 80 metų moteriškė gali deklaruoti kas toje siuntoje yra? KAIP? Tamsta, kvaišele Ingrida Šimonyte, ar tu supranti kokį pasityčiojimą tu padarei? Taip, tu, nes negerbiu ir nekenčiu šitos vyriausybės, labiausiai nei bet kada buvusios. Taip, tu Ingrida Šimonyte, nes realią valdžią Lietuvoje turi ministras pirmininkas, o ne prezidentas, tai jau esu aprašęs. Taip, tu Ingrida Šimonyte, nes tu net nebandei prieštarauti tokiai Europos Sąjungos politikai.

Taigi susidūriau ir aš, nes kas gi kitas atliks deklaraciją, jei ne aš iš giminės? Kas moka naudotis kompiuteriu, internetu, jei ne giminaitis? Ką gi teko 80 metų moteriškei net išsiimti iš banko kodų generatorių, nes kaip kitaip asmens tapatybę nustatyti? Taip, ir aš už moteriškę atlikau visus prisijungimus norint deklaruoti siuntą su naudotais rūbais! Taip, aš turėjau svetimo žmogaus prisijungimus prie internetinio banko. Maža to, siuntoje esančių naudotų daiktų suma viršijo 45 eurų, tad dar teko sumokėti muito mokestį. Taip, taip, jūs teisingai perskaitėte: importo mokestis už naudotus daiktus, nes tai traktuojama kaip dovana, o nulinės vertės negalima deklaruoti! Kartoju, nulio įrašyti negalima! Ir taip, tai atlikau aš, net namo parsivežiau kodų generatorių, nes viena antra siunta vėlavo, taigi keletą dienų galėjau daryti su svetimo žmogaus interenetine bankininkyste ką noriu! Ir taip, aš iš giminaitės banko sąskaitos apmokėjau muito mokestį.

Įrodymas

Ir kad jūs žinotumėte kaip iš išplūdau Lietuvos valdžią, Ingridą Šimonytę, Europos Sąjungą už šitą beprotybę. Nekenčiu tokios Lietuvos, nekenčiu Europos Sąjungos! Nekenčiu! Taip, nekenčiu, man neįdomu, koks ten Briuselio klerkas sugalvojo, rezultatas yra toks, kad Lietuvoje tvarka yra tokia kaip aprašau, ir tai įvyko prie esamos valdžios, prie Šimonytės valdžios.

Gerai, giminaitei pasisekė, siuntos atkeliavo, nes visą juodą darbą atlikau aš. Nepaėmiau nei cento, nors ji siūlė atsidėkoti, mama net sudraudę giminaitę: “na jau pas tave lankomes, ką dar iš tavęs pinigus imsime?“. Ir nepavogiau nei cento iš jos sąskaitos. O dabar pagalvokite, pačios neempatiškiausios pasaulio tautos atstovai, kiek tokių vienišų tėvų nesugebės deklaruoti savo vaikų siunčiamų siuntų iš užsienio? Nekenčiu! Kas tai? Ko siekiama? Ne visi gi turi artimųjų kas pagelbėtų, o jei yra, ar visi yra sąžiningi?

Dvėskite valdžiažmogiai kurie tokią tvarką sugalvojo ir patvirtino, dvėskite!

P.S. Gal pavers nuoroda – Atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie siuntų iš trečiųjų šalių deklaravimą.

Arba vasario 16-oji, arba kovo 11-oji.

Nekenčiu patriotinio patoso. Nekenčiu. Ir tai kas buvo šiemetinėje kovo 11-ają buvo baisu. Ir save laikau Lietuvos patriotu, bet tokius Lietuvos kokia yra šiandienos tiesiog nekenčiu. Lietuva yra tiesiog šlykšti. Na va prie mokyklos, dar vakar, buvo surengtas patriotinis vėjo malūnėlių šou, o šiandien tai jau šiukšlynas. Šiukšlių tai kas liko iš tų malūnėlių prigrūsta šiukšlių dėžė. Vėjas išnešiojo aplink. Vardan ko visa tai? Kam teršiama aplinka? Tam kad būtų zombinami mokiniai, ir dar jaunesnio amžiaus.

patriotinis patosas vaikams

Bet ne apie tai noriu parašyti, o apie lietuvišką šizofreniją švęsti ir vasario 16, ir kovo 11. Problema yra. Ir ta problema išties yra esminė. Ir tai ką surašysiu turėjo aprašyti ir pateikti pasiūlymą kaip išspręsti problemą Lietuvos intelektualai, bet jie tyli.

Ir problema yra tokia kad mes gi negalime švęsti dviejų nepriklausomybių. Nepriklausomybė tegali būti viena esamu laiku, nes kai nepriklausmybių yra net dvi metuose, pati nepriklausomybė yra nuvertinama. Ir kai sugrius Europos Sąjunga ir tas referendumas kurio aktyvumas buvo nupirktas už nuolaidą pigesniam alui ir skalbimo milteliams bus pasklelbtas (kodėl ir ne, yra tikimybė) negaliojančiu, taip išeina, kad bus dar viena nepriklausomybės diena. Kaip tada? Ką bus trečioji nepriklausomybės diena metuose?

Taip, Lietuvoje švenčiamos dvi neprikalusomybė dienos: vasario 16-oji ir kovo 11-oji. Be abejo aš visą istoriją žinau. Pirmoji data 1918 metų, antroji iš 1990 metų. Ne čia esmė. Esmė tame teigime kad 1990 metų kovo 11 dieną buvo atkurtas valstybingumas paskelbtas dar 1918 metų vasario 16 d. Na tokia mums teigiama mintis. Tebūnie, tarkim. Aš dabar nesiginčysiu su tuo. Be jokios abejones į tą pačią upę negalima įbristi du kartus, nes kai įbrisi antrą kartą vanduo jau bus kitas. Tad teiginiai girdi apie valstybės testinumą yra juridinė fikcija, o dar paprasčiau teisiog melas, bet tebūnie. Priimkime už gryną pinigą: 1990 metais buvo atkurtas valstybingumas ir Lietuva yra ta pti Lietuva kaip ir buvo nuo 1918 iki 1940. Bet kam tada švęsti? Aš puikiai atsimenu tą laikotarpį. Sąjūdžio delegatai dar 1989 metais, dar prieš rinkimus žadėjo kad sieks nepriklausomybės. Puiku, buvo išrinkti ir pažadą įvykdė. Čia tas pats ką žadėjo valstiečiai: kovosime prieš alkoholizmą, apribosime alkoholio pardavimo darbo laiką (įvykdė) ir įsteigsime alkoholio monopolio parduotuves kaip yra Skandinavijos šalyse (neįgyvendino pažado). Gi puiku kaip politikai įgyvendina pažadus. Na va Sąjūdis atkūrė tą pačią Lietuvą kuri savo nepriklausomybę paskelbė dar 1918 metais. Tai kam dar ta, antroji nepriklausomybės diena? Kam? Kam antrasis gimtadienis jei jau turime pirmąjį gimtadienį, ir jei dabartinė Lietuva yra ta pati 1918-40 metų Lietuva? Gi ta pati, kaip mums nuolat teigiama.

Ir va čia reikia apsipręsti, jei norime turėti normalią valstybę. Juk sutiksite valstybė yra normali jei joje nėra vidinio prieštaravimo jos pačios idėjiniame pasakojime. Kuri viena nepriklausomybė diena turėtų būti švenčiama? Vasario 16-oji, ar kovo 11-oji?

Žiūrint į šių metų, ir apskritai į pastarųjų 30 metų šventimo tradicijas akivaizdu, kad kovo 11 yra svarbesnė šventė. Na turbūt sutikste, tiek daug patriotinio patoso ir kaip šių metų kovo 11 dar nebuvo. Savaip natūralu, nes tai mūsų kartos, puikiai atsimenamas įvykis,  gi ir tie kovo 11 dienos signatarai, bent dauguma gyvi. Bet ar išties tai teisinga? Gi ne. Ir čia, labai rimtai rašau: juk jie nebūtų buvę vasario 16-os, tai nebūtų ir kovo 11-os. Juk gi kaip teigiama Lietuva yra ta pati Lietuva.

Vadinasi reikia vienos iš nepriklausomybės dienos atsisakyti, tiesiog nebešvęsti. Tegul būna eilinė darbo diena. Aš rimtai. Ir reikia atsisakyti kovo 11-osios. Juk politikai teįvykdė pažadą. Už tai ačiū. Tiesa, jie nežadėjo, kad taps valstybės išlaikomais rentininkais – už tai jūs, signatarai, beveik esu tikras, esate iškeikti ir prakeikti. Na išskyrus Rimvydą Valatką ir dar kažkelis, kurie principinigai atsisakė ir žemės sklypų, ir rentos, nes nenorėjo tapti naująja privilegijos aptekusia nomenklatūra. Tad kame problema? Turime vasario 16-ają ir to užtenka. Taip, reikia švesti tik vasario 16-ają, net puikia žinodamas, ką prieš ta surašiau ankstesniame įraše, kad niekas tą dieną iš principo ir neįvyko, kad realios valdžios Lietuvos Taryba iki 1918 metų galo taip ir neturėjo (ką turėjo Aukščiausioji Taryba nuo pat 1990 metų kovo 11). Reikia švesti tik vasario 16, net jei ir Liudas Mažylis nerado akto originalo (nerado, jis jus apmulkino!), ir net pati ta vasario 16  spaudoje buvo  paskelbta tik vasario 18. Tiesą rašant 1918 metų vasario 16-oji buvo išvis dar labiau efemerinė, dar labiau fikcinė nei kad galima įsivaizduoti. Juk net prie tokių aplinkybių vasario 16 diena yra pagrindas, gi Lietuva yra ta pati. Gi taip? Gi taip.

Dviejų gimtadienių negali būti. Arba pakeisti visą Lietuvos valstybės idėjinį pagrindą. Kol bus du gimtadieniai tol bus esminis prieštaravimas.

Ir vėl durniai ir neišmanėliai giedos liepos 6-ąją

Ir daugiau nėra ką pridurti: taip, durniai ir neišmanėliai. Durniai, jei suvokia kokia tai iš piršto laužta diena, bet vis tiek švenčia. Ir neišmanėliai, nes švenčia vien tik kad švęsti, o ką švenčia net nesusimąsto. Nėra jokio įrodymo, kad liepos 6 dieną buvo karūnuotas Mindaugas. Nėra. Ši data – vieno istoriko išmislas. Galima labai konkrečiai įvardinti kokio lietuvio istoriko išmislas. Švęsti Mindaugo karūnavimo dieną arba kaip dabar vadina “Valstybės diena” yra absurdas. Valstybė buvo ir dar prieš tai kai buvo karūnuotas Mindaugas. Neišmanėlių sugalvota šventė. Patriotinė dūmų uždanga mulkinti liaudį. Dar didesnis absurdas yra giedoti Vinco Kudirkos Tautišką giesmę. Koks ryšys tarp Mindaugo karūnacijos ir Tautinės giesmės? Jokio.

Tačiau pats didžiausias absurdas yra šįmetinis “Valstybės dienos dienos” šventimas. Kažkokie frykai sugalvojo, kad mūsų nebe 3 milijonai, o 4 milijonai! Kas čia vyksta? Marijonas Mikutavičius dainavo apie 3 milijonus, melavo taip išeina, iš kur tas papildomas milijonas? Ogi, šių metų šventės organizatoriai nusprendė, kad lietuvių kilmės asmenų pasaulyje yra daugiau. Tad tegul būna! A gaila?

Tarkime tai privati iniciatyva, na, teoriškai privatūs asmenys gali išsigalvoti ką nori, tegul galvoja kad lietuvių yra ir visi 5 milijonai. Kartoju: a gaila? Nors šiaip juokinga kai tarp remėjų matau pusruskį-puslietuvį Andrių Mamontovą. Ar kokį žydą, ir aš ne antisemitas. Tegul. Ar maža pasaulyje frykų? Bet, bet, čia ne privati asmenų iniciatyva, čia Lietuvos Respublikos prezidentės globojama iniciatyva, žiūrėkite skrynšoto viršutinį dešinįjį kampą.

4milijonailt

Net neaboju dar pasveikins giedančius. Rūpūs miltai, čia jau man nervai nebelaiko. Lietuvos Respublikos pezidentė Dalia Grybauskatė yra paprasčiausia bukaprotė. Taip, akivaizdi kvaiša ar/ir kažkokia demagogė – veidmainė, populistinio ir parodomojo tipo politikė. Aš prileidžiu galimybę, labai abejodamas, kad Dalia Grybauskatė tai daro nuoširdžiai, bet negi nuoširdi kvailystė keičia ką nors? Ar nuoširdi kvailystė nebetampa kvailyste? Ar nuoširdus protiškai ribotas politikas tampa mažiau ribotu jei jis nesąmonės šneka ir jas vykdo nuoširdžiai? Netampa. Ką ji daro? Ką ji remia? Ką ji tikisi apgauti? Per jos prezidentavimo laikotarpį Lietuvoje lietuvių tik mažėja, ir vietoj to kad susirūpintų kodėl žmonės bėga iš Lietuvos, kodėl lietuvių Lietuvoje mažėja, ji palaiko šitą kažkieno išsigalvotą absurdą. Kaip galima sustabdyti emigraciją, jei ji net nepripažįstama, ir save patiešijima, girdi, lietuvių yra daugiau! Kaip galima išspręsti problemą, jei ji visaip užtušuojama? Faktas: neįmanoma. Na neįmanoma išspręsti problemos jei ji visaip ignoruojama.

Pora faktų. 2009 metai, liepos mėnuo, Dalios Grybauskatės prezidentavimo pradžia (liepos 12), Lietuvoje gyvena 3 milijonai 163 tūkstančiai 915 asmenys. Toks nuolatinių gyventojų skaičius mėnesio pradžioje.
2018 metų birželio mėnuo, eina Dalios Grybauskaitės kadencijos 9 metai (be 1 mėnesio), Lietuvoje gyvena 2 milijonai 800 tūkstančių 667 asmenys. Informacijos šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, nuoroda: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=e7339206-858d-43de-ad93-f12ca772590c#/ Pasirinkite meniu punktą “Lentelės parinktys” ir iš meniu punkto “Laikotarpis” pasirinkite datas palyginimui.

Aš tai atliksiu už jus. Kadencijos pradžioje:

gyventoju-skaicius-2009-liepa

Gyventojų skaičius dabar (2018 birželį):

gyventoju-skaicius-2018-birzelis

Tai vadovavimo valstybei katastrofa, per Dalios Grybauskaitės prezidentavimo 8 metus ir 11 mėnesių gyventojų sumažėjo 363248 asmenimis. Išreiškus procentais: minus 11,48%. Tad vietoj to kad susirūpintų emigracijos daroma žala ši ypata pučia miglą (nes remia) žmonėms į akis va iliuziją apie gražesnę realybę.

Na gerai, gerai, – sakysite, skaičiai teisingi, Grybauskaitė veidmainiauja, bet gi yra lietuvių pasaulyje ir daugiau, o jei skaičiuosime tai gal ir visi 4 milijonai susirinks? Taip, pasaulyje yra daugiau lietuvių iš viso, bet ką tai keičia? Juk reikia džiaugtis! Deja, nieko panašaus nėra. Šis šventimas girdi jau mūsų nebe trys milijonai (Lietuvoje – ką dainuoja Marijos Mikutavičius), o visi keturi yra dar viena iš “globalios Lietuvos” iliuzijų. Ir tai išties pavojingos iliuzijos, nes tie emigrantai gi Lietuvai nebepriklauso. Gi moka mokesčius ne Lietuvai, o tai šaliai kurioje gyvena. Dažnai yra net kitos valstybės piliečiai, vadinasi net per rinkimus dalyvauja kitos šalies politiniame gyvenime, o jei vis dar yra Lietuvos respublikos piliečiai, vargu ar visada važiuoja į Lietuvos Respublikos ambasadą ar konsulatą, kad prabalsuotų per Lietuvos rinkimus. Ką organizatoriai nori apgauti? Lietuvoje šiuo metu beliko 2800667 asmenys. Va tokia realybė. Teiginiai, kad lietuvių pasaulyje yra daugiau nieko nekeičia, taip tik kuriama patriotinė uždanga, saviapgaulė, iluzija, patriotinis patosas, girdi, situacija ne tokia prasta, girdi lietuvių yra daugiau, o realybė yra tokia, kad lietuvių gyvenančių Lietuvoje kasmet mažėja… Priveskime iki maksimumo: visi lietuviai išvažiavo iš Lietuvos, į Lietuvą juodadarbiais privežta ukrainiečių ir negrų dirbančių iki 12 valandų per parą (naujasis darbo kodeksas leidžia dirbti tokius viršvalandžius, nors yra tam tikrų apribojimų sumuojant laiką). Ar bebus Lietuva? Ne. Lietuva be lietuvių – nebe Lietuva. Nėra pasaulyje dar tokios valstybės kur pasikeitus iš esmės gyventojams, o valdžiai pasilikus tos pačios tautybės, ta pirminė valstybė išliko.

Kaip galima save taip apgaudinėti? Kaip valstybės vadovė (formaliai) gali remti tokias iliuzijas? Tiesiog nesuprantama. Toks minėjimas koks yra šiais metais, tai išvis kažkokia demagogija, kažkokia šizofrenija, tai problemos permetimas, tai vietoj kalbėjimo apie ratus, kalbama apie batus. Kaip galima gerbti valstybę, kur net šalies vadovė užsiima arba saviapgaule ir tikrosios padėties slėpimu? Negalima.

Tai ką surašiau turėjo parašyti politologai ir intelektualai.

P.S. Nešvenčiau ir nešvęsiu.