Tarybų Sąjunga savotiškai yra gyva

Taip, gyva, perkeltine prasme, žinoma. Netgi vienu ideologiniu aspektu: tautų draugystės aspektu. Rimtai. Kai mokykloje tekdavo skaityti tautų draugystes tema, aš jau tuomet žinoaju, kad teks rašyti rašinį tautų draugystes tema. Tas man, net mokiniui nepatiko, kažkaip tai būdavo neįtikinama, kad teks rašyti žinojau iš vyresnės puseserės, kuri pasakoja, va teko rašyti apie tautų draugystę, na ir va lietuvis ir kazachas susikibę rankomis… Man tai būdavo neįtikinama, nes tuomet LTSR laikais kazacho nebuvau matęs. Tai kaip galima rašyti apie draugystę su kazachu jei jo nesu matęs? Kaip? Rusų būdavo, ir aš kaip lietuvis jų nemėgau, tiesa, mokykloje, gal porą metų į lietuvišką mokyklą ėjo kalmukas. Laukinis vaikas.

Taigi šiandien buvau prekybos centre “Kubas“. Tai Šiauliuose veikiantis prekybos tinklas kasoje mane pasitiko ukrainietis. Taip, tikrai žinau, kad jis ukrainietis, tai dabartinis pabėgelis iš Kijevo. Taip, iš Kijevo. Rusijos kariuomenė senai pasitraukė nuo Kijevo apylinkių, o jis vis dar čia. Taip, žinau iš kur, nes ne pirmą sykį prie kasos jį matau, ir esu paklausęs iš kur jis. Na už manęs eilėje atsistojo kirgizas, galbūt kazachas. Šiaip kazachai labiau ieško darbo savo sostinėje Astanoje, tad greičiausiai čia buvo kirgizas. Greičiausiai sunkvežimio vairuotojas dirbantis lietuviškoje įmonėje. Mongoloidiškos išvaizdos, žinoma, tad man išvada ir yra tokia, .

Ir šitų Vidurinės Azijos gyventojų net Šiauliuose yra apstu. Ir ne manau, kad jie vien tik sunkvežimių vairuotojai. Kiekvieną rytą važiuojant į darbą aštuntai valandai ryto aš matau tuos pačius ir mongoloidiškos išvaizdos, ir tamsių plaukų, tamsaus gymio tadžikus ar uzbekus. Vadinasi jie turi nuolatinį darbą jau čia. Kad tai iš Vidurinės Azijos išduoda, kad jie kartais šnekasi rusiškai, be abejo šneka ir savo kalba. Net įsirašiau, ką jie šneką į telefoną, pabandysius su Google vertėju nustatyti kokia kalba šneka.

Tai va, tiek daug Vidurinės Azijos gyventojų aš niekad nemačiau Lietuvoje tarybiniais metais. Koks paradoksas, kad jų tiek daug nepriklausomoje Lietuvoje. Priežastis? Be abejoe kapitalizmas, darbdaviui gi nesvarbu kas pas jį dirba, svarbu kad tik reikėtų darbuotojui mokėti mažiau. Ir tai man nepatinka.

Ir be jokios abejonės tai Tarybų Sąjungos palikimas. Taip, aš vadinu ir vadinsiu Tarybų, ne Sovietų Sąjungos, vėliau įrodysiu kodėl toks įvarijimas yra teisingas. Juk tas ukrainietis pabėgelis griečiausiai, net nebūtų važiavęs į Lietuvą, nebūtų čia radęs darbo, nes darbdavys nebūtų mokėjęs rusiškai, tas kirgizas sunkvežimio vairuotojas vėlgi nebūtų dirbęs lietuviškoje pervežimo įmonėje, jei įmonės vadybinkai nebūtų mokėję rusų kalbos, ir visa to nebūtų buvę jei Lietuva nebūtų buvusi Tarybų Sąjungos dalimi. Tad tikrai taip, Tarybų Sąjungos palikimas yra gyvas.

Tarp runkelių ir mužikų

Mečiau darbą. Kaip minėjau tai buvo sunkus fizinis darbas. Su darbais Šiauliuoe yra prastai. Na galvojau, gi visokie ekonomistai-demagogai taip aimanuoja, gi trūksta paprastų darbininkų. Jau tiek priruošta tų vadybininkų ir teisininkų (čia ne apie save), kad nebėra kur dėti. Pagalvojau, na pabandysiu, jei sunkiai dirbsiu, tai ir daug užsidirbsiu. Ir nieko panašaus nebuvo. Tėties pensija buvo didesnė nei mano atlyginimas. Ačiū, Tarybų valdžiai kuri suteikė mano tėčiui elektriko išsilavinimą ir pastatė gamyklas kuriuoje vienoje iš jų  dirbo mano tėtis, buvo 6 kategorijos (aukščiausios) elektrikas ir to pasekoje šiandien gauna neblogą pensiją!

Ir koks įdomus gyvenimo posūkis, aš dirbau tuo pagalbiniu darbininku baldų pramonės įmonėje, kuri įsikūrusi toje pačioje vietoje kur dirbo mano tėvas tarybiniais metais. Taigi turiu galimybę palyginti. Ta įmonė išlikusi, aišku kitas pavadinimas, tik naująjį korpusą pardavė, kuriame ir dirbau aš. Jei tarybinais laikais prie didelių įmonių būdavo valgyklos, net medicinos punktai,  nieko panašaus šiais laikais nėra. Pietums valgyti turėdavau atsinešti iš namų, ir sausas maistas taip pakyrėjo, kad buvo pats priblokštas suvokęs, kad ta koneveikiama Tarybų valdžia rūpindavo darbininkais organizuodama jimes maitinimą. Šachas ir matas, jums kurie gąsdinate ir meluojate o kaip baisu buvo gyventi “okupacijos laikais“. Laikotarpis 1956-1989 yra pats geriausias lietuvių tautos istorijoje. Ką da nors tai įrodysiu, jei bus ūpas.

Tačiau pagrindinės priežastys kodėl mečiau darbą, buvo tai kad pradėjau suvokti kad tampu mužiku ir runkeliu. Na, ne iškart. Tiesiog sunkiai atidirbus, ką darai namuose grįžęs apie 17:30-18:00?  Pavalgai ir sėdi prie televizoriaus, nes tikrai esi pavargęs. Suvokiau kad virstu zombiu prie televizoriaus. Tai būtų išties baisu, jei žiūrėčiau tik lietuviškus kanalus, laimei nuo 1998 metų žiūriu palydovinę tv. Ir lietuviška atmosfera mažai teveikia. Baisiausiai darbe buvo kolektyvas. Taip, nepabijosiu įvardindamas: runkeliai ir mužikai. Būčiau sociologas na tikrai daug pastebėjimų galima aprašyti. Suprantama nevisi darbuotojai runkeliai ir mužikai. Išskirčiau dvi iškart krentančias į akį grupes: tai 20-30 metų jau nepriklausomos Lietuvos vaikai. Kita grupė – 60-mečiai, kuriems iki pensijos liko porą metų.  Žmogus, kuris savotišku ramumu ir, matosi, gyvenimiška patirtimi man patiko sakėsi, kad jam liko iki pensijos pusantrų metų. Tad paskaičiuokite kelintų metų jis gimimo. Aš buvau kažkur per vidurį, tik jaunai atrodau, nelabai, manau, jie tesuprato.  Pagal 20-30-mečiusus aš gimęs “prie ruso“. Taip vienas ir pasakė paklausęs metų. Beje koks kvailas pasakymas iš kvailio (nes jis ir buvo tas kitas užsigeidęs prostitutės), visiškas istorijos neišmanymas, na ne jis sugalvojo, bet kas iš to.

Dvigubai juokinga, kad tas 20-30 metų jaunimas klausosi rusiškos muzikos. Nesupranta, bet klausosi. Tikrai. Darbo metu grodavo rusiškas popsas. “Alkogolička, alkogolička“ – iki šiol prisimenu. Rsusiško popso negaliu pakęsti.

Ir sakau, kad Lietuvai šansų nėra. Buvo išties šokiruotas kaip kalba, kokie požiūriai, kokie troškimai pas tą 20-30 metų jaunimą. Du, ieškojo kaip čia kur susirasti prostitučių. Nejuokauju. Vienas surado, davė telefoną kitam su kuriuo dirbau. Bendradarbis ir taip spuoguotas, gaila žmogaus infekcijų ieško. Nežinau kuo viskas baigėsi, gi išėjau. Gaila jo, nei koks keikūnas, kaip kiti; susitvarkytų veido odą, būtų elegantiškas jaunuolis, o troškimai patys šlykščiausi.

Rūko darbininkai (ir jaunimas) žiauriai. “Perekūras“ prasideda dar prieš pietų pertrauką. Šlykštu žiūrėti, kaip jaunimas rūko su tais diedais. Iš pažiūros sveiki rūko su tais kurie akivaizdžiai nėra sveiki. Man tai pasišlykštėtinai šlykštu. Dar ateina keli vadybinkai parūkyti, na ir pleškina rytais, prieš darbą, pirmoje pertraukėlej, po valgio, antroje pertraukėleje ir po darbo.  Nebūdavau pats pirmasis atėjęs į darbą, tad tekdavo spausti ranką  rytinio rūkymo dalyviams – visiems tiems prasirūkiusiems diedams… Fuuuu… Atėjęs į rūbinę nusiplaudavu ranką, nes taip būdavo šlykštu.

Įdomu buvo stebėti darbo kokybę. Tame skyriuje kur dirbau, pusė išties dirba kokybiškai, kita pusė na vienokį ar kitokį brokelį, bent minimalų išties gamina. Aišku yra kontrolė. Akivaizdus brokas nėra praleidžiamas. Bet brokelis, na toks nežymus, va toks kurį sunku pastebėti, į kurį reikia įsižiūrėti, taip, praleidžiamas. Nes priešingu atveju nuostolis. O užsakymai keliauja ir į tą Skandinavijos rinką.  Labai geras įspūdis bus apie Lietuvą. Ir taip dirba tas 20-30 metų jaunimas. Buvo  tame skyriuje ir vienas vyresnio amžiaus bet man bedirbant užsilenkė – gavo berods infarktą ar kažką panašaus. Rūkydavo kaip kaminas.

Piešiu viską juodos spalvomis? Mačiau tik juodą? Nes toks esu? Ne. Mačiau realybę. Iš teigiamybių ką galu pasakyti, tai supratau, kad pajutau susižavėjimą kokybiškai pagamintu produktu. Ir supratau Aušrą Maldeikienę. Kaip?  Prie ko čia ji? Ogi kartą Aušra Maldeikienė yra pasakiusi, kad jai patinka suplauti lėkštes po svečių apsilankymo, t.y. jai patinka mayti galutinį rezultatą pasiektą savo rankomis. Suprantu. Išties kiek ji yra kalbėjusi, kiek yra rašiusi, kiek laidų dalyvavusį apie Lietuvos ekonomiką  ir politiką ir niekas gi nepasikeitė, jokio rezultato nebuvo. O kai matai rezultatą – suplautas lėkštes – jauti pasigerėjimą savo darbu. Taip ir aš, viso labo, tikrai, ne pagrindinis darbuotojas mačiau viso produkto gaminimą ir suvokiau prie jo, bent minimaliai, prisidėjęs ir susižavėjau va tuo rezultatu.

Just dėns, dėns

Va taip: ne “dance, dance”, o “dėns, dėns” – su ė, dainavo Ieva Zasimauskaitė Naisų festivalyje. Dainavo Justin Timberlake dainą Can’t Stop The Feeling.

Dainuojate angliškai? Pirma išmokite angliškos tarties

Tai ne kažkokios patyčios, bet tiesiog nemėgstu, negaliu pakęsti lietuviškų atlikėjų kurie dainuoja angliškai. Maža to kad mokėtų taisyklingai tarti, bet ne, nemoka, bet dainuoja. Gal galvoja, kad, a kaimas – sueis ir taip. Gali būti. Visiškai neabejoju, kad kai kas Naisių Vasaros festivalį iš Vilniaus mieščionų ar kito didmeisčio vertina kaip kaimo runkelių šventę. Labai klysta. Festivalyje Naisių gyventojai būna absoliuti mažuma.

Nesuklysiu jei pasakysiu, kad vyrauja šiauliečiai, bet yra, žinoma, ir iš kitų miestų. Tad atlikėjas galvojantis, kad galiu dainuoti bele ką, sueis ir taip – labai apsirinka. Dainavimas angliškai jei esi lietuvis yra toks primityvus kopijavimas, kad užknisa. Tai beždžioniavimas.

festivalio programa iš http://www.nasiuvasara.lt

Juokinga buvo pernai metais, kai Bix ir Vaidas Baumila atsisakė dainuoti girdi Karbauskis yra blogas, kovoja su alkoholiu. Bixų vadas Samas Urbonavius neturi net balso, o Baumila turbūt dar kokį anglišką gabalą būtų sudainavęs. Laimė kad nebuvo. Saulius Prūsaitis ar Jurgis didžiulis yra kur kas mielesni ausiai. Visgi kokia baisiai provincialus yra Vilnius ir šio miesto žurnaliūgos (nes gi pagrindinė žinaislaida yra būtent Vilniuje) visa ši tema: o siaube, dangus griūva, Bix ir Valdas Baumila nedainuos Naisiuose buvo naujienų viršūnėse pernai liepos mėnesį.

Taip, aš lankaus Naisių vasaros festivalyje. Šeštadienį, liepos 7. Visiškai priimtinas, net patinka. Jei kas esate su vaikais – galite drąsiai lankytis: girtų, pakrūmėse vemiančių ir sisiojančio jaunimėlio ir diedų čia nėra. Ir alkoholiu neprekiaujama. Pernai metais skelbtame  Lietuvos rytas portale skelbta informacija girdi “žmonės alkoholio atsineša” ir tai, suprask, yra masinis reiškinys yra visiškas melas ir pramanai. Nuoroda:

“Naisių festivalio dalyviai papasakojo, kas iš tiesų dėjosi šventėje” – lrytas.lt

Taip, reportaže įžūlus ir šlykštus melas. Mačiau ir tą žurnaliūgą Dumalaką, o jau išvaizda… vakare sutikę išsigąstumėte. Teiginiai girdi žmonės gėrė automobiliuose yra toks melas, kuriuo gali tik patikėti, tik… Naisiuose nebuvęs žmogus. Aš jau lankaus kokius 4 metus iš eilės ir liudiju: automobilių privažiuoja tiek, kad eiti prie automobilių tektų porą kilometrų į vieną pusę. Net iki šalimais esančių Daunorų kaimo automobilių prisistato. Taip ir buvo pernai metais. Net jei kažkas, net tebūnie 10, ar visas 100 žmonių savo automobilyje ir išgėrė, tai projektuoti į visus lankytojus, į visus Naisų gyventojus yra patologinis tiesos iškraipymas, nes lankosi gi dešimtys tūkstančių. Ir iš kelių atvejų daryti toli einančias išvadas yra patologija. Žmonės be abejo tai supranta, lygiai kaip ir supranta, kad tai angažuoti ir melagingi išpuoliai prieš Ramūną Karbauskį. Aš atsimenu komentarus po straipsniu. Deja lrytas.lt komentarų nesaugo.

Na čia dar įrodymas kad buvau pernai Naisių festivalyje. Buvo galima sutikti ir Ramūną Karbauskį ir seimo pirmininką Viktorą Pranckietį. Buvo galima ir nusifotografuoti paparašius – ką kiti ir darė. Šalia Pranckiečio sukiojosi trys apsauginiai. Tai buvo matyti kad jie yra apsauginiai, nes tai tam tikras žmonių tipažas – lietuviško policininko tipažas (tai nėra blogai), o štai ketvirtas ne iš karto supratau, kad tai apsauginis,nes stovėjo žymiai atokiau. Pradžioje kažkaip net kilo įtarimas ar tai gerietis. Visi buvo civiliai apsirengę, bet šalimais buvę trys labai jau tvarkingai, o ketvirtasis ganėtinai nusmurgęs (labai gera ir taisyklinga taktika – įsilieti į minią, kad niekas nesuprastų). Išdavė kad tai apsauginis – laidas į ausį. Jokių priekaištų Viktorui Pranckiečiui aš nereiškiu, apsauga priklauso pagal rangą.

Ramūnas tikrai nėra pasipūtėlis, galite su juo laisvai nusifotografuoti

Surašiau, nes norėjau. Geriau vėliau nei niekada. Ir tai nereiškia kad viską ką daro Ramūnas Karbauskis yra gerai. Visiškai pritariu įvestiems alkoholio pasiekiamumo apribojimams, noriu daugiau, noriu alkoholio monopolio kaip Skandinavijoje, bet negaliu atleisti ką Karbauskis padarė iš Naisių: supilta Baltų arena – tai lietuviško lygumų peizažo niokojimas (ir baltofilinis stabų garbinimo marazmas). Triušių sala lygiai toks pat peizažo niokojimas. Tad Ramūnas Karbauskis nėra žaliasis. Deja taip. Lietuviško peizažo toks koks yra jis nemyli. Nemyli Lietuvos gamtos kokia ji yra. Lietuviško ornamentinio plano gėlynai, senovės lietuvių dievų stabai – visas tas baltofilinis mėšlas mane pykina, bet tai tik mano nuomonė, kitiems gal ir patinka.

“Baltų arena“ – kažkas baisaus

Išties Ramūnas Karbauskis daro kitą mažiau pastebimą, bet kur reikšmingesnį teigiamą darbą: jis spausdina ir dalina bibliotekoms ir apskritai žmonėms vaikiškas lietuvių autorių knygas. Tai nuostabu. Ir dar savo lėšomis išlaiko sveikatos patikrą atliekantį autobusą ir dar nuo 2011 metų. Šaunu. “Blogas oligarchas” – vis dar vapalioja šūdžiai.